- trušnus
- trušnùs, -ì adj. (4) 1. žr. triuškus: Gluosnys – drūktas medis, ans yra trušnùs, griaudus Mžk. 2. LsB357, MitI391, ArchXVI416, KŽ sutrešęs, supuvęs. | prk.: Jų vaikų kūniškas, dvasiškas ir doriškas išaugimas ar tai visai menkas, ar ir tas pats kenkus kaip vaikams, taip tėvams ir draugijai savo džiusriu lykiumi, trušnia išeiga A1884,32(J.Šliūp).
Dictionary of the Lithuanian Language.
